Cezanne

Šeštadienio rytas Aix. 
Senamiescio aikstese surmuliuoja pilnas kvapu ir spalvu šeštadieninis turgus.

Gatves linksmintojas groja juokinga muzikyte. Čia Provence, kur einu, visur dainuoja - ar taksistas, ar autobuso vairuotojas, ar muziejaus darbuotoja :)

 Tie raudoni man primena vaikystę...

 Ir dar daug daug spalvų ir kvapų...

Patraukiu į Cezanne studiją, kuroje tapytojas dirbo iki pat savo mirties. Pasivaikštau po sodelį, sėdžiu kiemelyje. Jauku, gera, nesinori net niekur eit. Susipazistu su rusu fizikų pora, gyvenancia Houstone. Pasirodo, buvo ne kartą Lietuvoj jaunystės laikais, atostogavo net mano gimtoje Ignalinoje. Paplepam dar kuri laika apie politika, rusu kalba, Lietuva, Rusija ir t.t. Labai rekomenduoja uzlipti ten, kur Cezanne tape Saint Victore kalna... Uzsikariu i pačią virsukalne - 2 km nuo studijos. Nemazai kelio, jei su dazais, etiudniku... Prisimenu Savicko mokyklos plenerus :)

Dar braidžioju po Aix senamiestį...

Vietiniai gyventojai :)

Geram pusvalandžiui sustoju paklausyt smagiai grojanciu gatves muzikantu.

Po pietu vel menai... Važiuoju į priemiesčius - Vasarely Foundation galerija.

Vasarely šūkis - kovoti su vizualiniu užterštumu.

Ilgai mėgaujuosi ramybe ir  geometriniu figuru harmonija...

Vakariene mažytėje kavinukėje Le petit brasserie. Juokingai pasirodė, kad kavinė neturi popierinio meniu, padavėjos nešiojo prie kiekvieno stalo didžiules pastatomas kreida surašyats lentas :) 
Staliukai taip arti vienas kito, kad gali girdėt visus pokalbius. Po kiek laiko prasideda bendravimas tarp staliukų. Salia sedi pora prancūzų. Po truputi uzsimezga pokalbis.Tevas, gyvenantis Bretaneje, lanko sūnų. Tėvas kalba tik prancūziškai, sūnus šiek tiek angliškai, aš šiek tiek prancūziškai.... Praktikuojames kalbas:) Kalbam apie Prancūziją, Lietuvą. Sūnus susirašinėja per internetą su lietuviu iš Šiaulių, tai šiek tiek žino apie Lietuvą, kryžių kalną. Tėvas prisimena tik tą liūdną Trintignant istoriją...
Kad ir sunkiai, bet susišnekam.
Atsisveikinam lyg būtume seni pažįstami :)