Cassis

Ryte išlendu iš kambario ieškot pusryčių ir pirmoj kavinėj pradeda man mojuoti - norvegė Gerd! Su kuria klaidžiojom Luberono slėniuose, po to taip ir neapsikeitę koordinatėm, išsiskyrėm. 
 
Papusryčiaujam, sutariam susitikti vakarienei.

Einu pasišlaistyt po Cassis - kur akys veda...

Šitas fontanėlis čia nuo 18 a...

Šita aikštė man kažkokia labai jauki pasirodė.

Folk muziejus, dabar cia 2 ekspocijos - daiktai is nuskendusio laivo, plaukusio apie 1a pr. mūsų erą. Man daug įdomesnė kita paroda - Provence 18-20 a. pr. sukneles ir rankdarbiai. Gražu...
Ilgai nagrineju vietine kalba aprašytą provanco skiautiniu techniką Boutis. Rašo, kad pagalvelės dydzio staltieselei padaryti prireike 400 val...
Turėčiau veikt ilgais žiemos vakarais :)


Slankioju toliau po miestuką. 
Uzeinu i kvepalu parduotuve Leau de cassis, kvapu pavadinimuose ir aromatuose dominuoja jura...

Pasedziu krantinej jau matydama pries akis daugybe paveikslu. Labai jau tapybiskas miestukas ;)

Dar sian tie sunkiai nugule debesys, kur rodos tuoj tuoj...

Oras jau sušilo tiek, kad norisi įlysti į jūrą. 

Visgi mane kur kas labiau traukia jūra, maži miestukai, nei didmiesčių triukšmas. Prisimenu sian Facebooke perskaityta fraze - "Jei nepatinka ten, kur esi, tai keisk vietą, gi nesi medis..."
Mąstau... Ir kodel gi aš negalėčiau imt ir išvažiuot gyvent prie juros ar į kaimą ;) ?...

Diena baigiasi vakariene su Gerd, Bach'o vargonu koncertu bažnyčioje ir afterparty vietinių bare, kur visi, išsskyrus mus, labai aktyviai žiūri futbolą...