Lacoste

Ryte Bonnieux paskendes tankiuose sunkiuose debesyse... 

Tik apie 11 pradeda trauktis rūkai...

Autobusu į Lacoste. Saulėtas pasivaiksciojimas beveik tuščiomis viduramžių miestelio gatvelėmis.

Iki pat Marquis de Sade pilies likučių kalno viršūnėje. Dabar pilis ir net dalis Lacoste kaimo namų ir fermų priklauso Pierre Carden'ui. Šalia pilies griuvėsių dabar yra kelios šiuolaikinio meno skulptūros. Viena iš jų dedikuota Markizui.

Žiūriu į tą žmogų už grotų ir mąstau... Kodėl žmonės uždaro save į kalėjimus? Kažkuria prasme, mūsų išankstinės nuostatos irgi yra grotos, kurios neleidžia judėti į priekį...

Po pietu Cafe de France nusprendžiu eiti atgal i Bonnieux pėsčiomis. Iš siūlomų kelių aprašymų pasirenku google... Siūlo per 56 min nueiti 3,7 km. Tiesa, yra prierašas, kad tai beta versija ir siūlo naudotis atsargiai...

Iš pradžių visai smagus nusileidimas per miškelį, pievas, vynuogynus. Vienoj vietoj kelias pavirsta į siaurą miško takelį, paplepu su vietiniu airiu, vedžiojančiu mielą šuniuką, pirktą iš lenkų. Sako, taip, teisingu keliu einu... Kai prieinu prie namo, kuris turi užrašą "Keramikos galerija" ir kviečia aplankyti ekspoziciją, pradedu pyktis su googlu. 

Einu į google rodomą pusę, kol atsiduriu pievoje, kur nelieka išvis jokio tako... Pamanau, nu gal užaugo, nes mažai čia kas vaikšto google keliais... Kol atsiduriu priešais upeliuką. Hm, takas per pieva gali užaugti, bet visgi googlas nelieptų perlipti upeliuko ;) Ir dar apie tai nieko neparašyti. Apsisukau ir atgal...

Beldžiantis į galerijos duris (kurių kažkodėl niekas neatidaro, nors girdžiu balsus), pamatau dar vieną tokią pat pasiklydusią. Nuo tos vietos einam kartu, vedinos googlo... Dar karta praeiname tą pačią pievą, šį kartą jau perlipam upeliuką. Tačiau vistiek sugrįžtam atgal... Iš kokio trečio karto pavyksta įsipaišyti į reikalingą posūkį... 

Taip ir ėjom plepėdamos googlo keliais, o vėliau intuityviai (nes nusibodo grybauti) kartu su norvege Gerd iš Bergeno, kuri pasirodo, irgi dirba IT :) 

Pasiekiam Bonnieux po 2 val... 

Su Gerd sutariam, kad jei ji spės, tai ateis kartu pavakarienauti.

Šiandien jau gaunu vietą Cesar restorane... 
Gerd nepasirodo.

O vakarienė yra nereali. Nežinau, ar dėl to, kad po tokios dienos, ar kaip kitaip, bet antiena su figomis yra skaniausia kada nors mano valgyta.

Dar vienas šedevras - Fondant au chocolate.

Matyt, visgi prancūzai turi kažką savo genuose. Maistą gaminti jie tikrai moka...